Išsami informacija

Knygnešys, religinės spaudos rengėjas, publicistas, kunigas Antanas Vytartas g. 1863-12-15 bajorų šeimoje, Suradgalio k., Ramygalos vlsč., Kėdainių aps.

1886 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Baisogaloje, Klovainiuose, Joniškyje, Kupiškyje, Žemaičių Naumiestyje, Leckavoje. Carinės valdžios įtartas knygnešyste, kilnotas po įvarias parapijas. Atvykęs į naują parapiją į knygnešystę įtraukdavo patikimus vyrus ir moteris. Buvo geras pamokslininkas, oratorius. Per atlaidus Joniškyje pasakytame pamoksle knygnešius prilygino pirmųjų amžių krikščionybės kankiniams.

Valdžios draudžiamosios lietuvių spaudos jam atsiųsdavo kunigas M. Sederevičius, J. Ložinskis, D. Miklius, J. Sakalauskas, S. Neteckis ir kiti. Kun. A. Vytartas platino laikraščius, katalikiškas maldaknyges, knygas. Spaudą siųsdavo nelegaliai Lietuvių skaitymo draugijai Sankt Peterburge. Priklausė slaptai M. Sederevičiaus knygnešių organizacijai.

Carinių valdininkų krėstas, tardytas, baustas. 1887-1890 m. redagavo Tilžėje leistą laikraštį „Šviesa“. 1910-1919 m. kunigavo Liepojoje, Rygoje, Šiauliuose, Odesoje, nuo 1920 m. - Pašvitinyje.

Kun. A. Vytartas bendradarbiavo „Šviesos“, „Vilniaus žinių“, „Vilties“, „Šaltinio“, „Vienybės“, „Rygos garso“ laikraščiuose. Iš lenkų kalbos į lietuvių vertė įvairias, daugiausia katalikiškas, knygas, maldaknyges. Jo parengtos ir išleistos svarbiausios knygos: „Nekaltybė: augštybė ir grožybė tos dorybės“, 1887, 1910 m, „Tiesos žodžei apie pamatinius tikėjimo dalykus dėl mokįtų ir nemokįtų naudingi“, 1893 m., „Girtybe, baisybe ir sunkybe to grieko ipatingai žmoguje krikszcionyje“, 1905 m, „Ar katalikas gali būti socijalistu?“, 1907, 1908 m. ir kitos.